Kvitai
Kvitas – tai dokumentas. Reikia patikėti, kad mažytis greitai išblunkantis popierėlis, kaip kad rašo valdiškos tarnybos yra dokumentas.
Kvitai mus nuolat lydi kasdienybėje: parduovėje, apmokėję už pirkinius gauname kasos aparato kvitą; priduodami bagažą, gauname bagažo kvitą; degalinėje – kvitą už degalus. Stovėdami ar sėdėdami eilėse, kur įdiegtos automatizuotos eilių valdymo sistemos, rankose laikome kvitą su savo eilės numeriuku ir laukiame tarsi tarnybinio šuns amtelėjimo – pranešimo, kad dabar tavo eilė. Kvituotame pasaulyje kiekvienas kvitas yra tarsi savotiškas pranešimas arba patvirtinimas apie vienokį ar kitokį kažkokios svarbos įvykusį dalykėlį.
Versle – kasos aparato kvitais galima pagrįsti nedideles, ribotas sąnaudas.
Žodžio kvitas etimologija
Žodis kvitas kylęs iš lotyniškojo quiētantia, o pastarasis iš quiētor, reiškiančio ramus, nusiraminęs, užmigęs. Romos teisėje quietantia buvo išduodama laukiant mokėjimo, ir įsigaliodavo po trisdešimties dienų nuo išdavimo datos (querela non numeratae pecuniae).