Prašymai
Prašymas – tai dokumentas. Žodžiu išsakysi prašymą, tuomet tave išgirs, jeigu bus naudinga, arba neišgirs, jeigu bus nenaudinga. Ausys kaip naudingumo matuoklis. Visai kas kita, kuomet prašymas yra raštiškas. Raštiškas prašymas jau yra dokumentas, jo ausimis nepridengsi.
Vienas iš dažniausiai rašomų dokumentų yra prašymas. Kiekvienas prašymas – tai savotiškas pranešimas, kad žmogus kažko prašo. Galima būtų priskaičiuoti dešimtis įvairių prašymų porūšių. Prašymai rašomi net tuomet, kai tam tikra aplinkybė jau yra numatyta kituose galiojančiuose dokumentuose. Pavyzdžiui atostogų data ir terminas gali būti numatytas darbo sutartyje, tačiau net ir tokiu atveju darbuotojas rašo prašymą išleisti atostogų, nurodydamas tiek atostogų terminą, tiek atostogų pradžios bei pabaigos datas. Kitas nesuprantamas privalomo prašymo pavyzdys – išėjimas iš darbo. Nors žmogus nėra vergas, nėra darbdavio nuosavybė, jis vis tiek, norėdamas išeiti iš darbo privalo rašyti prašymą išeiti iš darbo arba prašymą atleisti iš darbo, kaip prašymą atleisti iš vergystės. Keisti yra tie visi prašymai, tačiau be prašymo atrodo, kad nė žingsnio. Galbūt turėtų būti kažkokia prašymų priėmimo ir pateikimo tarnyba: užeini, o prašymas tavo klausimu jau yra.
Prašymai rašomi tiek įmonių darbuotojų, tiek įmonių klientų. Taip pat prašymus rašo valdžios įstaigų lankytojai, arba mokinių tėvai mokyklose. Trumpai tariant, tarsi aliuziją į homo sapiens ištarą, žmogų dar galima pavadinti prašančiu žmogumi. Geras klausimas: ar yra dalykų, kurių žmogus neprašo? Na bent svajonėse, turbūt, prašo net neįmanomų dalykų.
Įmonėse pirmasis žmogaus prašymas yra priimti į darbą, o paskiausias – atleisti iš darbo. Nors tikrovėje juk būna, kad, galbūt, darbdavys maldaute maldauja ateiti dirbti, o atleidžia, ne pačiam darbuotojui prašant, bet tiesiog spirte išspiria žmogų. Kasmet darbuotojai prašo išleisti kasmetinių atostogų, prašo, nors atostogos, tiesiog, priklauso. Na, o įmonės klientai dažniausiai prašo gražinti pinigus už ką nors: nekokybišką prekę, netinkamą paslaugą. Mokyklose, dažniausiai, tėvai prašo atleisti, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, savo vaikus nuo pamokų lankymo (galbūt dėl ligos).